2017 m. priverstinai išvykusiųjų skaičius viršijo 68 mln., skubiai reikia naujo visuotinio susitarimo dėl pabėgėlių

Karas, kiti smurto ir persekiojimo protrūkiai visame pasaulyje verčia išvykti gyventojus jau penktus metus išeilės – priverstinai išvykusiųjų skaičius 2017 m. vėl pasiekė neregėtą mastą.

Karas, kiti smurto ir persekiojimo protrūkiai visame pasaulyje verčia išvykti gyventojus jau penktus metus išeilės – priverstinai išvykusiųjų skaičius 2017 m. vėl pasiekė neregėtą mastą, pirmiausia dėl krizės Kongo Demokratinėje Respublikoje, karo Pietų Sudane ir šimtų tūkstančių rohinjų pasitraukimo iš Mianmaro į Bangladešą. Labiausiai nukenčia besivystančios šalys.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) šiandien paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje „Pasaulinės tendencijos“ nurodo, kad, 2017 m. pabaigos duomenimis, priverstinai išvykusiųjų skaičius pasiekė 68,5 mln. Iš jų vien per 2017 m. priverstinai pasitraukė (pirmą kartą arba pakartotinai) 16,2 mln. asmenų – tai milžiniškas namus palikusių žmonių skaičius, kuris reiškia, kad kasdien išvyksta 44 500 asmenų, t. y. kas dvi sekundes vienas žmogus netenka namų.

Pabėgėlių, kurie pasitraukė iš gimtosios šalies norėdami išvengti karinio konflikto ir persekiojimo, buvo 25,4 mln. iš 68,5 mln. priverstinai išvykusiųjų. Tai 2,9 mln. daugiau nei 2016 m. – tokių skaičių per vienus metus UNHCR dar nebuvo užregistravusi. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, prieglobsčio prašytojų, kurie vis dar laukia atsakymo į prašymą suteikti pabėgėlio statusą, skaičius nuo 300 000 išaugo iki 3,1 mln. Priverstinai perkeltųjų šalies viduje skaičius siekė iš viso 40 mln. Tai šiek tiek mažiau nei 2016 m. (40,3 mln.).

Trumpai tariant, 2017 m. pasaulyje priverstinai namus paliko beveik tiek žmonių, kiek yra gyventojų visame Tailande. Visame pasaulyje kas 110-as žmogus yra priverstas išvykti.

„Esame kryžkelėje: jeigu norime sėkmingai išspręsti pasaulinę priverstinio išvykimo problemą, reikia naujo gerokai platesnio požiūrio, kad pavienės šalys ir bendruomenės nebūtų paliekamos vienos su šia problema, – teigia Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi. – Vilties yra. Keturiolika šalių jau rengia naują modelio, kaip įveikti pabėgėlių situacijas, projektą, ir po kelių mėnesių Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja galės balsuoti dėl naujo susitarimo dėl pabėgėlių. Šiandien, Pasaulinės pabėgėlių dienos išvakarėse, prašau valstybių narių paramos. Nė vienas žmogus nesirenka pabėgėlio dalios savo noru, o mes – mes galime pasirinkti, kaip padėti.“

UNHCR kasmet skelbia ataskaitą „Pasaulinės tendencijos“ prieš Pasaulinę pabėgėlių dieną (ji minima birželio20-ąją) ir, remdamasi UNHCR, vyriausybių ir kitų partnerių surinktais duomenimis, apžvelgia priverstinio išvykimo  situaciją pasaulyje. Šioje ataskaitoje nenagrinėjama pasaulinė prieglobsčio padėtis, nes ją UNHCR apžvelgia atskiroje ataskaitoje: 2017 m. būta visko – vyko priverstinis pabėgėlių grąžinimas, politikavimas ir pabėgėlių pavertimas atpirkimo ožiais, pabėgėliai buvo kalinami arba iš jų atimamos galimybės dirbti, o kelios šalys netgi atsisakė vartoti žodį „pabėgėlis“.

Ataskaitoje „Pasaulinės tendencijos“ pateikiama keletas įžvalgų, be kita ko, apie tai, kaip įsivaizduojamas priverstinis išvykimas ir kokia ji yra iš tikrųjų, kaip kartais šis įsivaizdavimas prasilenkia su tikrove.

Vienas iš mitų – kad daugiausia viso pasaulio priverstinai išvykusiųjų asmenų yra apsigyvenę šiaurės pusrutulio šalyse. Duomenys rodo, kad yra kaip tik priešingai – 85 proc. pabėgėlių yra apsistoję besivystančiose šalyse, kurių daugelis yra be galo vargingos ir gauna mažai paramos naujiesiems gyventojams aprūpinti. Keturi iš penkių pabėgėlių apsistoja kaimyninėse šalyse.

Didelio masto priverstinis išvykimas į kitą šalį taip pat nėra toks dažnas reiškinys, žvelgiant į bendrą 68 mln. skaičių. Beveik du trečdaliai priverstų palikti namus asmenų persikelia, bet lieka savo šalies teritorijoje. Šiek tiek daugiau nei penktadalis iš 25,4 mln. pabėgėlių yra palestiniečiai, kuriais rūpinasi UNRWA. Iš likusių pabėgėlių, kuriais rūpinasi UNHCR, du trečdaliai yra iš vos penkių šalių: Sirijos, Afganistano, Pietų Sudano, Mianmaro ir Somalio. Nutraukus karinį konfliktą bet kurioje iš šių šalių, pasauliniai priverstinio išvykimo skaičiai tikriausiai gerokai sumažėtų.

Kitos dvi „Pasaulinių tendencijų“ įžvalgos: dauguma pabėgėlių gyvena miestuose (58 proc.), o ne stovyklose ar kaimo vietovėse; priversti  išvykti gyventojai yra jauni – 53 proc. iš jų vaikai, tarp kurių yra daug tokių, kurių nelydi suaugusieji, arba vaikai, atskirti nuo savo šeimų.

Jeigu šalių, iš kurių priverstinai išvykstama, yra mažai, tai šalių, priimančių didelį pabėgėlių srautą, taip pat yra nedaug: Turkija ir toliau pirmauja pasaulyje pagal priimamų pabėgėlių skaičių – joje gyvena 3,5 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos. Libane yra didžiausias vienam gyventojui tenkantis pabėgėlių skaičius. Iš viso 63 proc. visų pabėgėlių, kuriais rūpinasi UNHCR, apgyvendinti vos 10-yje šalių.

Deja, ir toliau trūksta visų šių problemų sprendimo. Karas ir konfliktai tebėra pagrindiniai veiksniai, o pažanga siekiant taikos labai nedidelė. 2017 m. apie penki milijonai žmonių grįžo namo – dauguma jų priverstinai buvo perkelti savo šalies viduje, bet nemažai jų grįžta namo todėl, kad yra priversti tai daryti, arba grįžta į toliau karo ir konfliktų draskomą regioną. Kadangi sumažėjo siūlomų perkėlimo vietų pabėgėliams, perkeltų ir apgyvendintų pabėgėlių skaičius sumažėjo 40 proc., t. y. maždaug 100 000 žmonių.

****

UNHCR ataskaitą „Pasaulinės tendencijos“ ir multimedijos išteklių rinkinį galima rasti http://www.unhcr.org/global-trends-2017-media. Ataskaitai visame pasaulyje taikomas draudimas publikuoti iki 2018 m. birželio 19 d. 5.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku (GMT).

Kontaktai žiniasklaidai:

Renata Kuleš

Atstovė Lietuvoje

UNHCR regioninė atstovybė Šiaurės Europai

Biuro telefonas Vilniuje +370 5210 7416, mob. tel. 8 640 30417

E.paštas: [email protected]