Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) biuras buvo įkurtas 1950 m. – po Antrojo pasaulinio karo – tam, kad būtų galima padėti milijonams europiečių, kurie pabėgo arba prarado savo namus. Mes turėjome trejetą metų, kad atliktumėme savo darbą, o tada turėjome būti išformuoti.
Šiandien – praėjus daugiau negu 70 metų – mūsų organizacija ir toliau sunkiai dirba, kad apsaugotų ir padėtų viso pasaulio pabėgėliams.
Su jūsų palaikymu galime tęsti.
Chronologija:
- 1950 m. UNHCR – Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras – įsteigtas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.
- 1951 m. buvo priimta JT konvencija dėl pabėgėlių statuso.
- 1954 m. už savo novatorišką darbą Europoje UNHCR laimėjo Nobelio Taikos premiją. Tačiau netrukus mes vėl susidūrėme su kita didžiule ekstremalia situacija.
- 1956 m. Vengrijos revoliucijos metu, 200 000 žmonių pabėgo į kaimyninę Austriją. Pripažindama vengrų pabėgėlių „prima facie“ statusą, UNHCR vadovavo jų perkėlimo pastangoms. Šis sukilimas ir tai, kas sekė po jo, suformavo tai, kaip nuo to momento humanitarinės organizacijos spręs pabėgėlių krizes ateityje.
- Septintajame dešimtmetyje vykęs Afrikos dekolonizavimas sukūrė pirmąją iš daugelio šio žemyno pabėgėlių krizę. Per ateinančius du dešimtmečius mes taip pat padėjome iškeldintiems žmonėms Azijoje ir Lotynų Amerikoje.
- 1981 m. UNHCR gavo antrąją Nobelio Taikos premiją už tai, kas tapo pasaulinio masto pagalba pabėgėliams.
- 21-o amžiaus pradžioje UNHCR padėjo krizinių didelio masto pabėgėlių situacijų metu Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Mūsų taip pat buvo paprašyta pasitelkti savo ekspertines žinias padedant žmonėms, kurie dėl konflikto buvo perkelti šalies viduje; praplėtėme savo vaidmenį padėdami žmonėms, neturintiems pilietybės. Kai kuriose pasaulio vietose – pavyzdžiui, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje – 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso buvo sustiprinta papildomomis regioninėmis teisinėmis priemonėmis.
- 2020 m. UNHCR pažymėjo savo 70-ąjį jubiliejų. Per savo gyvavimo istoriją mes padėjome daugiau negu 50 mln. pabėgėlių sėkmingai pradėti savo gyvenimus iš naujo.
1951 m. pirmoji UNHCR užduotis buvo padėti apytiksliai vienam milijonui daugiausia europiečių civilių žmonių, įskaitant tuos pabėgėlius, kurie buvo Vokietijos stovykloje, po II-ojo Pasaulinio karo. © UNHCR / 1953
Kolonializmui pasibaigus, septintajame dešimtmetyje konfliktai įsiplieskė daugelyje Afrikos vietų, įskaitant – ir ne paskutinį kartą – nesantaiką centrinės Afrikos valstijoje Ruandoje. Ši matoma ruandiečių grupė laukia maisto išdalinimo pabėgėlių centre Ugandos Oruchinga slėnyje. © UNHCR / W. McCoy / 1964
1974 m. 400 000 žmonių graikų ir turkų bendruomenių susidūrimų metu Kipre tapo benamiais. UNHCR koordinavo maisto, sveikatos pastogės teikimą. © UNHCR / J. Mohr / 1976
Vietnamiečių pabėgėlių bėgimas prasidėjo po to, kai 1975 m. Saigonas atiteko Šiaurės Vietnamo pajėgoms. Apytiksliai apskaičiuota, jog trys milijonai žmonių, įskaitant tuos vietnamiečius, kurie 1978 m. laivu atvyko į Malaiziją, pabėgo įvairių Indokinijoje vykusių konfliktų metu. © UNHCR / K. Gaugler / 1978
Nikaragvos Miskito indėnai Hondūro stovykloje laukia maisto išdalinimo, devintasis dešimtmetis. © UNHCR / N. Goldschmidt / 1982
1979 m. prasidėjo masinė daugiau negu šešių milijonų afganistaniečių emigracija. Žmonės bėgo į tokias vietas kaip Ghazi pabėgėlių kaimas Pakistane. © UNHCR / H. Gloaguen / 1984
1999 m. per keletą dienų po NATO oro atakos prieš serbų pozicijas iš Kosovo pabėgo arba buvo priverstinai ištremti beveik milijonas civilių, įskaitant tuos civilius, kurie buvo prie sienos su kaimynine buvusiąją Jugoslavijos Respublika Makedonija (šiandien vadinama Šiaurės Makedonija). © UNHCR / R. LeMoyne / 1999