© Artscape
Vilnius, Lietuva – Šiandien Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir partneriai paskelbė 2025 m. regioninį atsako planą dėl pabėgėlių iš Ukrainos, kuriuo tikimasi surinkti 10,9 milijono JAV dolerių (2025) 55 000 pabėgėlių Lietuvoje paremti. Šis finansavimas yra didesnio – 1,2 mlrd. JAV dolerių – prašymo padėti 2,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių 11-oje priimančiųjų šalių dalis.
Per pastaruosius trejus metus Lietuva pademonstravo nepaprastą dosnumą ir solidarumą, užtikrindama ukrainiečių pabėgėliams saugumą, stabilumą ir galimybę kurti savo gyvenimą iš naujo. Neseniai atliktame UNHCR tyrime pabrėžiama stipri pabėgėlių socialinė ir ekonominė įtrauktis – dauguma teigia, kad jų pagrindiniai poreikiai buvo patenkinti.
Tyrimo duomenimis, 53 proc. darbingo amžiaus ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje turi nuolatinį darbą pagal oficialias darbo sutartis. Be to, 2023–2024 mokslo metais tėvai nurodė, kad 83 proc. 7–18 metų amžiaus pabėgėlių vaikų mokosi lietuviškose mokyklose. Kiti svarbūs duomenys rodo, kad 78 proc. pabėgėlių gyvena privačiuose būstuose, 83 proc. turi galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, o 72 proc. teigia, kad jų santykiai su priimančiąja bendruomene yra teigiami. Šie rodikliai rodo palankią aplinką Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje.
Nepaisant šių teigiamų tendencijų, nuolatinė tarptautinė parama išlieka labai svarbi. Karas Ukrainoje, po to, kai 2022 m. vasarį Rusijos Federacija įsiveržė į šalį, sukėlė didžiausią ir sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo augančią pabėgėlių krizę Europoje. Naujausiais duomenimis, šiandien savo šalį jau paliko 6,8 mln. ukrainiečių, o 92 proc. iš jų yra užregistruoti Europoje. Ukrainoje 3,6 mln. žmonių tebėra priverstinai perkelti į kitas vietas, čia jie susiduria su neaiškia bei pavojinga ateitimi. Besitęsiantys Rusijos išpuoliai ir toliau nusineša gyvybes, žaloja civilius gyventojus, griauna namus ir svarbią infrastruktūrą, todėl būtina skubiai apsaugoti likusius šalyje ir padėti tiems, kurie yra priversti bėgti.
„Turime ir toliau palaikyti milijonus ukrainiečių, priverstų palikti savo namus. Šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuva suteikė tvirtą paramą, parodydama solidarumą, kai jo labiausiai reikėjo. Ir toliau tikėdamiesi situacijos pagerėjimo Ukrainoje, privalome užtikrinti, kad ši parama išliktų stipri“, – teigė UNHCR atstovė Šiaurės ir Baltijos šalims Annika Sandlund.
Kadangi priimančiosiose šalyse yra milijonai pabėgėlių, kuriems reikalinga apsauga, regioniniame pabėgėlių atsako plane pateikiami finansiniai poreikiai, kuriais siekiama užtikrinti galimybę gauti teisinį statusą ir teises, investuoti į socialinę ir ekonominę įtrauktį ir pereiti nuo skubios pagalbos prie ilgalaikių strategijų, kuriomis pabėgėliai integruojami į nacionalines sistemas.
Lietuvoje partneriai lėšas panaudotų tokioms iniciatyvoms kaip jaunimo įtrauktis, mokomieji seminarai suaugusiesiems ir vaikams, su darbu susijusių įgūdžių seminarai, kalbų kursai, parama verslumui, socialinės sanglaudos stiprinimas, psichikos sveikatos ir psichosocialinė pagalba, skaitmeninių įgūdžių mokymai, pagrindinių poreikių tenkinimas atvykusiems asmenims (higieniniai paketai, ne maisto produktai, drabužiai), atvejo vadyba, informuotumo apie prekybą žmonėmis didinimas, mentorystė, pozityvios tėvystės užsiėmimai globėjams, mokymai pirmosios grandies darbuotojams apie seksualinio išnaudojimo ir prievartos prevenciją, informacinės karštosios linijos, sveikatos priežiūros specialistų mokymai darbui su pabėgėliais, papildomos pamokos pabėgėlių vaikams, bendros kultūrinės šventės socialinei sanglaudai stiprinti ir kt.
Pabėgėlių atsako planas, kurį pagal pabėgėlių koordinavimo modelį koordinuoja UNHCR, vienija 266 partnerius, dirbančius 11-oje šalių. Vadovaujant priimančiosios šalies vyriausybei, JT agentūros ir pilietinės visuomenės veikėjai toliau prisideda prie vyriausybės pastangų ir rodo žmonių paramą bei solidarumą. Nors ekstremaliosios situacijos etapas baigėsi, tęstinis solidarumas ir išorinė papildoma finansinė parama tebėra labai svarbūs.
Visą tekstą rasite čia.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
