Ukrainos pabėgėliai sėkmingai integruojasi Lietuvoje. Siekiant užtikrinti ilgalaikę įtrauktį, būtina stiprinti įsidarbinimo ir švietimo sritis

2026 m. vasario 23 d.

Vilnius

2025 metų UNHCR socialinių ir ekonominių įžvalgų ataskaita (ang. SEIS) pristato išsamią pabėgėlių iš Ukrainos socialinės ir ekonominės padėties Lietuvoje analizę.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 51 tūkst. laikinosios apsaugos statusą turinčių pabėgėlių iš Ukrainos. Dauguma jų yra moterys ir vaikai. Tyrimas rodo laipsnišką, tačiau netolygų integracijos procesą: stiprėja socialinė sanglauda ir įtrauktis, vis daugiau pabėgėlių planuoja ateitį Lietuvoje. Nepaisant šių pozityvių rodiklių, įsidarbinimo lygis ir vaikų įsitraukimas į švietimo sistemą išlieka stagnuojantys, o tai gali kelti iššūkių ilgalaikei integracijai. Pažeidžiamiausiems asmenims prieiga prie pastovaus būsto ir sveikatos priežiūros paslaugų išlieka problematiška.

„Nuo 2022 metų Lietuva nuosekliai ir tvirtai demonstruoja įsipareigojimą priimti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones, suteikdama jiems saugumą, stabilumą ir integracijos galimybes. Nors daugelis pabėgėlių savo integraciją Lietuvoje vertina teigiamai, 2025 m. atliktas socialinių ir ekonominių įžvalgų tyrimas atskleidžia sritis, kurioms būtinas nuolatinis dėmesys, ypač ilgalaikės integracijos kontekste, nes vis daugiau pabėgėlių išreiškia ketinimą likti Lietuvoje“, – teigė Renata Kuleš, UNHCR atstovė ryšiams su LR Vyriausybe.

Pozityvių pabėgėlių integracijos rodiklių Lietuvoje yra daug, tačiau bendras įsidarbinimo lygis neaugo, o penktadalis vaikų vis dar nelanko mokyklų Lietuvoje – tai dvi ypač svarbios sritys sėkmingai ilgalaikei integracijai. Tuo pačiu, kitose srityse matyti reikšminga pažanga. Ukrainiečiai teigiamai vertina santykius su vietos bendruomene. Sumažėjo pabėgėlių, nurodžiusių, kad neturi pakankamai pajamų maistui (nuo 14 % iki 8 %), dalis, taip pat sumažėjo kolektyviniuose apgyvendinimo centruose gyvenančių asmenų dalis (nuo 13 % iki 9 %) – tai rodo gerėjančias galimybes patenkinti pagrindinius namų ūkio poreikius. Asmenų, galinčių efektyviai bendrauti lietuvių kalba, dalis padidėjo iki 34% (2024 m. – 26 %). Vis dėlto nepakankamos lietuvių kalbos žinios išlieka vienu pagrindinių integracijos barjerų. Be to:

• Daugiau pabėgėlių planuoja likti Lietuvoje dar bent vienerius metus – nuo 67 % 2024 m. iki 74 % 2025 m.

• 77 % teigiamai vertino pabėgėlių ir vietos gyventojų santykius (2024 m. – 72 %); nė vienas jų neapibūdino šių santykių kaip neigiamų.

• Prieiga prie sveikatos priežiūros pagerėjo: 88 % sveikatos priežiūros poreikių turinčių pabėgėlių galėjo gauti reikiamą pagalbą (2024 m. – 81 %), nors paslaugų prieinamumas ir kaina tebėra pagrindinės kliūtys.

• Vaikų, besimokančių mokyklose Lietuvoje, rodiklis išliko stabilus – apie 80 %, bet dalyvavimas popamokinėje veikloje išaugo nuo 59 % iki 72 %.

• Būsto nesaugumas išlieka aktualus: apgyvendinimas tebėra prioritetinis poreikis. 29% šeimų gyvena būste, kurį dalinasi su kitais asmenimis, arba kolektyviniame būste, o 19 % šeimų gauna paramą nuomai ir komunalinėms paslaugoms, kad galėtų išlaikyti būstą. Gyvenančių kolektyviniuose apgyvendinimo centruose dalis sumažėjo nuo 13 % iki 9 %.

• Informuotumas apie pagalbą nukentėjusiems nuo smurto lyties pagrindu išliko nepakankamas – 43 % respondentų nurodė, nurodė, kad pagrindinė kliūtis gauti šias paslaugas yra informacijos trūkumas.

• Užimtumo lygis tarp darbingo amžiaus asmenų išlieka apie 50 %, tačiau darbas, kaip ir ankstesniais metais, yra įvardijamas kaip pagrindinis prioritetinis poreikis. Darbingo amžiaus asmenims (18–59 m.) svarbiausi poreikiai yra darbas ir kalbos kursai.

• Vyresniems nei 60 metų asmenims svarbiausi poreikiai yra būstas ir sveikatos priežiūra.

SEIS tyrimas, kurį Lietuvoje vykdo JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR) kartu su IOM Lietuva ir Lietuvos Raudonuoju kryžiumi, yra Regioninio reagavimo į pabėgėlių iš Ukrainos situaciją plano dalis. UNHCR remia Lietuvos valdžios institucijas taikant tarptautinius apsaugos standartus, kad nuo karo Ukrainoje bėgantys asmenys galėtų Lietuvoje gauti teisinį statusą, pagrindines paslaugas ir būti įtraukti į nacionalines bei ES socialinės apsaugos sistemas.

Praėjus ketveriems metams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, karas ir toliau kelia milžiniškas kančias. Šiuo metu beveik 5,7 mln. ukrainiečių gyvena kaip pabėgėliai užsienyje, o apie 3,7 mln. yra šalies viduje perkelti asmenys. Europoje trečdalį Ukrainos pabėgėlių sudaro vaikai, o šeši iš dešimties yra moterys ir mergaitės. Brutalios atakos ir toliau niokoja civilių gyvenimus visoje Ukrainoje, didina humanitarinius poreikius ir užkerta saugaus bei savanoriško grįžimo galimybes.

Visą 2025 m. ataskaitos tekstas (ang.k.) yra prieinamas čia.

Apie SEIS tyrimą:

UNHCR Lietuva, bendradarbiaudama su IOM Lietuva, Lietuvos Raudonuoju kryžiumi ir kitais partneriais, atliko 2025 m. Socialinių ir ekonominių įžvalgų tyrimą (SEIS) Lietuvoje. Duomenys buvo renkami 2025 m. gegužės–birželio ir rugsėjo–spalio mėnesiais. Ataskaita yra strateginis tarpinstitucinis įrankis, skirtas humanitarinio planavimo ir poreikiais grįsto programavimo procesams Lietuvoje 2026 m. ir ateityje. SEIS tyrimas taip pat buvo atliktas kitose Baltijos šalyse bei kitose Regioninio reagavimo į pabėgėlių iš Ukrainos situaciją plano šalyse.

UNHCR kontaktai Lietuvoje: Renata Kuleš, +37064030417, [email protected]