Nepaisant tam tikrų pažangos požymių, priverstinio perkėlimo sparta ir mastas viršija pabėgėliams skirtų sprendimų galimybes
Šiandien JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) pareiškė, kad pastarąjį dešimtmetį žmonių, priverstų palikti savo namus, skaičius kasmet didėjo ir dabar yra didžiausias nuo tada, kai buvo pradėta jį registruoti, o šią tendenciją gali pakeisti tik naujas, koordinuotas postūmis taikos link.
JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) metinėje pasaulinių tendencijų ataskaitoje teigiama, kad 2021 m. pabaigoje dėl karo, smurto, persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų perkeltųjų asmenų buvo 89,3 mln., t. y. 8 proc. daugiau nei prieš metus ir gerokai daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš 10 metų.
Nuo to laiko dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, sukėlusios sparčiausią ir vieną didžiausių priverstinio perkėlimo krizių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir kitų nepaprastųjų situacijų, susiklosčiusių nuo Afrikos iki Afganistano ir kitose šalyse, šis skaičius dar padidėjo, peržengdamas milžinišką 100 mln. ribą.
„Pastarąjį dešimtmetį pabėgėlių skaičius didėjo kiekvienais metais“, – sakė Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi. „Arba tarptautinė bendruomenė susivienys ir imsis veiksmų šiai žmonių tragedijai užbaigti, konfliktams spręsti ir ilgalaikiams sprendimams rasti, arba ši siaubinga tendencija išliks“.
Pasaulio banko teigimu, praėjusieji metai išsiskyrė tuo, kad buvo daug paaštrėjusių konfliktų ir naujai įsiplieskusių konfliktų; 23 šalyse, kuriose gyvena 850 mln. gyventojų, kilo vidutinio arba didelio intensyvumo konfliktai.
Dėl maisto trūkumo, infliacijos ir klimato krizės žmonių patiriami sunkumai dar labiau didėja, todėl reikalinga dar didesnė humanitarinė pagalba, o finansavimo perspektyvos daugelyje situacijų atrodo niūrios.
2021 m. pabėgėlių skaičius išaugo iki 27,1 mln. Be kita ko, padaugėjo atvykstančiųjų į Ugandą, Čadą ir Sudaną. Daugumą pabėgėlių ir vėl priėmė kaimyninės šalys, turinčios nedaug išteklių. Prieglobsčio prašytojų skaičius pasiekė 4,6 mln., t. y. jų buvo 11 proc. daugiau.
Taip pat praėjusiais metais 15-ą kartą iš eilės padaugėjo žmonių, kurie dėl konfliktų buvo perkelti savo šalių viduje, ir jų skaičius pasiekė 53,2 mln. per metus. Šį padidėjimą lėmė kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Mianmare, didėjantis smurtas ar konfliktai. Konfliktas Etiopijos Tigrėjaus ir kituose regionuose paskatino milijonus žmonių bėgti iš namų į kitas vietas savo šalyje. Dėl neramumų Sahelyje kilo naujas vidinis gyventojų perkėlimas, ypač Burkina Fase ir Čade.
Perkėlimo sparta ir mastas vis dar viršija galimybes rasti sprendimus perkeltiesiems asmenims, pavyzdžiui, grįžimo, įsikūrimo ar integracijos į vietos bendruomenę sprendimus. Vis dėlto Pasaulinių tendencijų ataskaitoje yra ir vilties prošvaisčių. 2021 m. grįžusių pabėgėlių ir grįžusių valstybės viduje gyvenamąją vietą pakeitusių asmenų skaičius išaugo ir pasiekė iki COVID-19 buvusį lygį, o savanoriška repatriacija išaugo 71 proc., nors šis skaičius išliko nedidelis.
„Nors matome siaubingas naujas situacijas, į kurias patenka pabėgėliai, o esamos situacijos atsinaujina arba lieka neišspręstos, taip pat yra pavyzdžių, kai šalys ir bendruomenės bendradarbiauja ieškodamos sprendimų perkeltiesiems asmenims“, – pridūrė F. Grandi. „Kai kur tai vyksta, pavyzdžiui, regioninis bendradarbiavimas repatrijuojant Dramblio Kaulo Kranto gyventojus, tačiau šie svarbūs sprendimai turi būti taikomi ir kitur arba turi būti išplėstas jų mastas“.
Ir nors 2021 m. apytikris asmenų be pilietybės skaičius šiek tiek išaugo, apie 81 200 asmenų įgijo pilietybę arba ji buvo patvirtinta, o tai yra didžiausias asmenų be pilietybės skaičiaus sumažėjimas nuo UNHCR „IBelong“ kampanijos pradžios 2014 m.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter